Vanduo: gyvybės šaltinis ir svarbus žemės ūkio išteklius
Vanduo yra būtinas ekonominei ir socialinei plėtrai. Nors vanduo dengia didžiąją Žemės rutulio paviršiaus dalį, jis tampa naudingu ištekliu tik tada, kai yra tinkamas vartoti žmonėms, pramonėje ir žemės ūkyje. Daugiausiai gėlo vandens naudojama žemės ūkio reikmėms, pavyzdžiui, drėkinimui. Iš esmės žemės ūkiui tenka 70 procentų visų gėlo vandens sąnaudų, besivystančiose šalyse šis rodiklis padidėja iki 95 procentų.
Nors skaičiai atrodo dideli, tačiau tokio vandens kiekio faktiškai reikia tam, kad pagaminamo maisto užtektų sparčiai augančiam Žemės rutulio gyventojų skaičiui. FAO duomenimis, žemės ūkio gėlo vandens sąnaudos visame pasaulyje turėtų padidėti dar 14 procentų, kad iki 2030 m. būtų pasiektas reikiamas maisto gamybos apimties padidėjimas 55 procentais. Prognozuojama, kad per artimiausius 50 metų vandens trūkumas žemės ūkyje taps pačiu svarbiausiu maisto produktų gamybą ribojančiu veiksniu.
Per pastaruosius 50 metų drėkinamos dirbamos žemės plotai padidėjo du kartus.
Žmogui per dieną reikia nuo dviejų iki keturių litrų geriamojo vandens, o 1000 kilodžaulių suteikiančiam maistui pagaminti vidutiniškai reikia 83 litrų vandens. Pavyzdžiui, vienam obuoliui išauginti sunaudojama 70 litrų vandens. Nepaisant to, apskaičiuoti ir įvertinti vandens sąnaudas maisto gamyboje yra sudėtinga, nes jos priklauso nuo vandens šaltinio / kilmės ir vietos vandens išteklių. Labai svarbu skirti nedrėkinamąją žemdirbystę, kur žemė drėkinama natūraliu lietaus vandeniu, ir drėkinamąją žemdirbystę. Irigacinės sistemos keičia natūralią vandens apykaitą, kai intensyviose sistemose kultūriniams augalams auginti naudojamas atvirų telkinių ir gruntinis vanduo. Nedrėkinamoji žemdirbystė priklauso nuo natūralių klimato sąlygų ir neturi tiesioginės įtakos vandens apykaitai, tačiau yra pažeidžiamesnė esant nepalankiems oro bei klimato sąlygų pokyčiams ir mažiau produktyvi.
Drėkinamoji žemdirbystė didžiąja dalimi prisidėjo prie stabilaus maisto tiekimo pasaulio gyventojams. Per pastaruosius 50 metų Žemės rutulio gyventojų skaičius padvigubėjo, o į išaugusį maisto poreikį atitinkamai sureagavo ir pasaulinė maisto gamybos sistema. Nors bendrasis dirbamos žemės plotas padidėjo tik 12 procentų, tačiau drėkinamos žemės plotas išaugo dvigubai ir tai iš esmės lėmė maisto gamybos apimties augimą.
Būtina didinti vandens naudojimo žemės ūkio reikmėms efektyvumą
Naudojant technologijas žemės ūkyje galima sumažinti vandens sąnaudas – mažinant jas tiesiogiai, t. y. diegiant geresnes drėkinimo sistemas ar auginant kultūrinius augalus, kuriems reikia mažiau vandens, arba netiesiogiai, t. y. naudojant derlingumą didinančius produktus bei priemones. Kasmetiniai derliaus nuostoliai dėl piktžolių, kenkėjų ir augalų ligų visame pasaulyje siekia nuo 20 iki 40 procentų. Šių nuostolių mažinimas taikant optimalią kultūrinių augalų apsaugą arba didinant jų atsparumą sausrai – naujų veislių išvedimo arba modifikavimo būdu – leidžia padidinti derlingumą vandens vienetui (didinti vandens naudojimo efektyvumą). Kitos galimybės – tai mitybos ir žemdirbystės įpročių keitimas renkantis kultūrinius augalus bei maisto produktus, kuriems reikia mažiau vandens, ir maisto atliekų kiekio mažinimas taip mažiau sunaudojant vandens žemės ūkio reikmėms.
Būtina išlaikyti gerą vandens kokybę
Reikia pabrėžti, kad ne mažiau svarbu išlaikyti vandens kokybę žemės ūkyje, ypač ten, kur daugiausiai naudojamos intensyvios kultūrinių augalų auginimo sistemos. Esminė geros vandens cheminės kokybės išlaikymo sąlyga – tinkamas kultūrinių augalų apsaugos produktų naudojimas, apimantis jų nuotekų prevenciją ir apgalvotą trąšų naudojimą. Dar vienas svarbus dalykas – vandens paruošimas naudoti žmonėms, pavyzdžiui, filtravimas pašalinant bakterijas iš geriamojo vandens. Be to, vandenyje besiveisiantys uodai ir kiti vabzdžiai gali kelti pavojų žmonių sveikatai, nes jie platina ligas, tokias kaip maliarija ir Dengės karštligė. Vandens valymo sprendimai yra svarbūs siekiant paversti vandens telkinius sveiko geriamojo vandens ištekliais ir išvengti per vandenį plintančių ligų šaltinių.
Mūsų sprendimai
Vandens apsaugos užtikrinimas BASF gamykloje
Gamybos vieta Ludwigshafene neseniai gavo auksinį sertifikatą pagal Europos vandens kokybės valdymo (EWS) standartą. Tai liudija, kad šiame objekte svarbūs vandens ištekliai yra pavyzdingai tvarkomi. Sertifikavimo procesas paremtas keturiais vandens kokybės valdymo principais: tvaraus vandens naudojimo, geros vandens telkinio būklės užtikrinimą, gamtosaugos zonų apsaugos ir teisingo vandens išteklių naudojimo. Iki 2020 m. BASF siekia įdiegti tvaraus vandens apsaugos užtikrinimo sistemas visų objektų vandens trūkumo zonose taikydama EWS standartą.