Bitės ir naudingi vabzdžiai

Bitės ir naudingi vabzdžiai

Apdulkintojai yra vieni iš nepakeičiamų pagalbininkų apdulkinant žemės ūkio augalus. Pvz. rapsams, priklausomai nuo veislės ar hibrido, derlius gali sumažėti 5–30% esant mažai apdulkintojų (ypač bičių) ar blogam orui, vaismedžiams - iki 90%. Dabartiniame žemės ūkio kraštovaizdyje trūksta įvairovės ir po rapsų žydėjimo, jei nėra kitų žydinčių augalų rūšių, gali kilti didelė grėsmė apdulkintojams. Naudingi organizmai skirstomi į plėšriuosius ir parazitoidus. Vienas plėšrusis organizmas per savo gyvenimą nužudo keletą grobių , o vienas šeimininkas sukuria gyvenamąją terpę vienam ar keletui parazitoidų. Plėšrūnai daro tiesioginį poveikį kenkėjų populiacijai (pvz., Boružėlės ant amarų), o parazitoidai kenkėjų populiacijos tankumą paprastai sumažina tik kitoje kartoje.

Šaltinis: Agrotip 12/2012 ir 12/2013

Augalų apdulkintojai

Naminė bitė yra svarbiausias vabzdys dulkintojas. Bitės darbininkės orientuotos pirmiausia į pačius gausiausius medaus šaltinius toje vietovėje ir linkusios rinkti žiedadulkes tik nuo tam tikrų augalų rūšių (viena bitė lanko tik vieną gėlių rūšį), dėl to jos nėra tokios konkurencingos kaip kamanės ir pavienės bičių rūšys. Kalbant apie vienmečius mišinius, bitės dažniausiai stebėtos gausiai žydint medetkoms, daugiamečius – bitinei facelijai ir baltajam barkūnui, kuris ilgai žydi ir kartu yra vienas iš svarbių nektarinių augalų. Baltasis barkūnas ir bitinė facelija privalo būti augalų mišinyje, kad apsilankytų vabzdžiai apdulkintojai.

Keli šimtai bičių vienišių rūšių lizdus suka pavieniui ir saugo surinktą nektarą bei žiedadulkes iš anksto paruoštose lizdo akutėse. Bitės vienišės ne tik mažina maisto kiekį, bet ir lizdo sukimui tinkamas vietas, pavyzdžiui, rūšims, kurios prisirišusios prie laisvų smėlėtų sklypų., kitaip tariant didina konkurenciją kitiems vabzdžiams apdulkintojams.

Daugelis suaugėlių dėl ryškaus atspalvio primena vapsvą, todėl populiariai vadinamos vapsvomis. Jos maitinasi augalų nektaru, dažniausiai lanko gėles. Kai kurių rūšių patelės sudeda kiaušinėlius prie amarų, kuriais maitinasi lervos, kolonijų. Viena lerva per savo gyvavimo laiką suėda dešimtis amarų ir kartu su boružėmis yra vieni iš svarbiausių šios populiacijos reguliuotojų.

Naudingi organizmai – plėšrūnai ir parazitai

Suaugę individai ir lervos yra plėšrūnės, tačiau dažnai jas galima pamatyti ant žydinčių augalų, besimaitinančias žiedadulkėmis. Dažniausiai pastebimos yra septintaškės boružės. Jos galimai yra vienintelė naudinga rūšis, aptikta dideliais kiekiais kviečių, kuriuose ant lapų ir varpų rasta daug amarų, laukuose. Suvartoję maistui varpinius amarus, boružės palengva gali pereiti į gretimais pasėtą daugiametį mišinį, kur tuo metu ieškos kitų rūšių amarų ar kitų kenkėjų; ir tik tada, kai suėda visus amarus, jos palieka teritoriją.

Per boružių pavyzdį puikiai matyti, kokie svarbūs yra nežemės ūkio augalai naudingiems organizmams palaikyti. Dauguma plėšrūnų ir parazitų yra polifagai arba oligofagai ir vystosi ant kelių rūšių šeimininkų. Kai sklype nėra kenkėjų, jie dauginasi ant kitos ūkininkams nekenksmingos rūšies, kurią galima rasti tik ant nesukultūrintų augalų. Kai toje vietovėje trūksta augalų rūšių, yra mažiau nekenksmingų vabzdžių rūšių, o naudingi organizmai, neturėdami galimybės daugintis ant tinkamo šeimininko, tikėtina, paliks tą vietovę. Kai yra kenkėjų, silpnos naudingų organizmų populiacijos nepajėgios sumažinti augančią kenkėjų populiaciją, todėl ūkininkams tenka naudoti insekticidus.

Suaugę auksaakių individai ir lervos yra svarbūs plėšrūs vabzdžiai, kovojantys su amarais. Suaugusioms, kaip ir boružėms, reikia papildomų žiedadulkių ir nektaro šaltinių.

Suaugę kai kurių rūšių individai primena naminę musę arba pilką mėsinę musę, bet iš galo turi pastebimus storus ir ilgus plaukelius. Tachina šeimos atstovai puola įvairių vikšrų kandis.

Kaip mums padeda parazitai?

Dauguma rūšių priklauso plėviasparniams, nedaug – musėms.

Suaugėliai maitinasi nektaru ir žiedadulkėmis arba medinga amarų ir kirminų rasa, iš dalies kai kurios rūšys yra plėšrios. Patelės deda kiaušinius į šeimininko kūną arba ant jo paviršiaus, o išsiritusios lervos ėda savo šeimininką iš vidaus arba iščiulpia jį išorėje. Baigusios vystytis jos nužudo savo šeimininką.

Šaltinis: „Agrotip“, 2012/12 ir 2013/12

Perspėjimas: būkite atsargūs naudodami augalų apsaugos priemones. Prieš naudodami visada skaitykite etiketę ir produkto informaciją. Atkreipkite dėmesį į etikėje perspėjančias frazes ir simbolius.