Fungicidų sezonas baigėsi – ką parodė ligų stebėsena?

„Pasibaigus fungicidų naudojimui ir einant į pabaigą ligų stebėsenai žieminiuose kviečiuose, trumpai apžvelgiu, kaip skirtingos veislės skiriasi jautrumu lapų ligoms bei kokios ligos dominavo skirtinguose augimo tarpsniuose – T1 (BBCH 30–33) ir T2 (BBCH 37–60), kai sprendžiama dėl fungicidų naudojimo.“ – Donatas Kavaliauskas, BASF Verslo plėtros vadybininkas.

T1 (BBCH 30–33) 
Neatsėliuotuose pasėliuose labiausiai plito lapų septoriozė (vid. 30 %), lenkdama kviečių dryžligę (20 %). Daugiausiai pažeistų augalų fiksuota veislėse Bright (38 %), Asory (35 %) ir Etana (28 %), mažiausiai – Skagen (22 %) ir Nida (28 %). Septoriozės intensyvumas siekė 3,8 %, dryžligės – 0,49 %.
Atsėliuotuose pasėliuose vyravo kviečių dryžligė (vid. 47 %) nei septoriozė (32 %), tačiau pastarosios intensyvumas buvo didesnis (5,4 % vs. 2,3 %), todėl ji laikytina dominuojančia liga.

T2 (BBCH 37–60) 
Neatsėliuotuose pasėliuose vėl dominavo lapų septoriozė (vid. 34 %), daugiausia – Nida (48 %), Asory (38 %) ir Bright (35 %), mažiausiai – Etana (23 %) ir Skagen (25 %). Intensyvumas – atitinkamai 4,22 % ir 0,44 %.
Atsėliuotuose pasėliuose kviečių dryžligės paplitimas (59 %) viršijo septoriozės (44 %), bet intensyvumo prasme (6,6 % vs. 3,3 %) septoriozė vėl padarė didesnę žalą.

Vidurio Lietuva (Dotnuva)

T1 (BBCH 30–33) 
Neatsėliuotuose pasėliuose dominavo lapų septoriozė (vid. 39 %), dryžligė – tik 3,5 %. Daugiausiai pažeistų augalų – Delawar (65 %), Lakaja DS (46 %) ir Skagen (34 %). Mažiausiai – Lemmy (22 %) ir Etana (29 %). Dėl mažo kritulių kiekio intensyvumas išliko žemas.
Atsėliuotuose pasėliuose kviečių dryžligė dominavo – vid. 92 %, o septoriozė – 42 %.

T2 (BBCH 37–60) 
Neatsėliuotuose pasėliuose lapų septoriozės plitimas siekė 41 %, dryžligės – 23 %. Daugiausiai užsikrėtusių veislių – Lakaja DS ir Etana (po 49 %), Lemmy (28 %). Atsėliuotuose pasėliuose dryžligė išliko vyraujanti (78 %), septoriozė – 26 %.

Šiaurės Lietuva (Joniškėlis)

T1 (BBCH 30–33) 
Lapų septoriozė buvo labiau paplitusi (38 %) nei dryžligė (8,7 %). Daugiausia pažeidimų – Etana (53 %), Artist (45 %), Elektra (39 %), mažiausiai – Bright (22 %) ir Keramika (33 %). Intensyvumas: septoriozė – 3,2 %, dryžligė – 0,1 %.

T2 (BBCH 37–60) 
Septoriozė išliko vyraujanti (54 %), dryžligė – 24 %. Daugiausiai pažeidimų – Artist (67 %), Keramika (61 %), Etana (53 %). Kviečių dryžligei jautriausia buvo veislė Bright – 50 % pažeistų augalų.

Rekomendacija dėl fungicidų naudojimo pagal ligų stebėseną

1. Augimo tarpsnių pasirinkimo pagrindimas

• Augimo tarpsniai T1 (BBCH 30–33) ir T2 (BBCH 37–60) buvo pasirinkti neatsitiktinai – jie yra kritiniai sprendžiant dėl fungicidų naudojimo. Šie tarpsniai leidžia tiksliau įvertinti ligų plitimą ir pasirinkti tinkamiausias apsaugos priemones skirtingoms kviečių veislėms.

2. Ligos plitimą lemiantys veiksniai

• Sėjomaina ir kritulių kiekis turėjo reikšmingą įtaką ligų plitimui.
• Pastebėta, kad didesnis kritulių kiekis ženkliai padidino lapų septoriozės plitimą, ypač lyginant su mažiau lietingais regionais.

3. Veislių jautrumo skirtumai

• Pietų Lietuvoje veislėse Etana ir Nida T1 tarpsnyje fiksuotas gausus lapų septoriozės plitimas, tačiau T2 tarpsnyje jis sumažėjo.
• Tai rodo, kad ligos dinamika gali kisti tarp augimo tarpsnių net toje pačioje veislėje.

4. Dominuojančios ligos pagal sėjomainą

• Normalios sėjomainos laukuose lapų septoriozė išlieka pagrindine liga visose veislėse visoje Lietuvoje.
• Atsėliuotuose pasėliuose aiškiai dominuoja kviečių dryžligė.
• Nepaisant to, Pietų Lietuvoje lapų septoriozės intensyvumas išliko didesnis nei kviečių dryžligės.

5. Praktinė įžvalga

• Lapų septoriozė yra apgaulinga liga – net jei plitimas atrodo mažesnis, ji gali sukelti didesnę žaliojo lapo ploto netektį nei kitos ligos. Todėl svarbu ne tik stebėti jos paplitimą, bet ir įvertinti galimą žalą.