Žieminės avižos [Oat (Winter)]

Veislių pasirinkimas

Avižos auginamos maistinės ir pašarinės. Labai svarbus veiksnys renkantis avižų veisles yra atsparumas išgulimui. Veislių pasirinkimą taip pat lemia potencialus derlius ir vegetacijos trukmė.

Dirvos paruošimas

Dirvos paruošimo tikslas – sukurti geriausias sąlygas augti kultūriniams augalams. Nesvarbu, koks dirvos paruošimo būdas, sėklai turi būti išpurenta dirva ir užtikrintas tinkamiausias gylis; grūdiniams augalams – 2–3 cm; tai priklauso nuo dirvos struktūros ir drėgmės.

Sėja

Avižos ima dygti, kai dirvožemio temperatūra yra +1–2 °C. Jas patariama sėti pirmiausia, nes būtent avižų derlingumą labiausiai sumažina pavėluota sėja. Daigai atsparūs didesnėms šalnoms nei kitų vasarinių grūdinių kultūrų daigai.

Priklausomai nuo sėjos meto, sėjimo kokybės ir veislės, optimali norma – 400–500 sudygusių sėklų m2.

Tręšimas

Avižų 1 t grūdų derliui gauti kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų reikia 18–21 kg/ha azoto (N), 10–11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 18–21 kg/ha kalio (K2O). Fosforo ir kalio trąšų normų dydis priklauso nuo šių elementų kiekio dirvožemyje ir pastarojo rūgštingumo. Avižoms tinkama dirvožemio reakcija pH 5,3–6,5.

Svarbiausi mikroelementai avižų derliui ir kokybei užtikrinti yra varis (Cu) ir manganas (Mn).

Derliaus nuėmimas

Jeigu dėl lietingų orų derliaus nuėmimas užtrunka, atsiranda rizika, kad ims juoduoti grūdų apvalkas. Tokie grūdai netinka perdirbimui į dribsnius ir kitus produktus.