Vainikuotosios rūdys

Žala

Vainikuotosios rūdys išplitusios visame pasaulyje. Didžiausia grėsmė kyla avižų pasėliams šilto ir drėgno klimato zonose. Kadangi patogenui reikia aukštos temperatūros, Vidurio Europoje liga paprastai išplinta tik prieš patį derlių. Ženklūs derliaus nuostoliai gali atsirasti, jeigu užkratas yra labai stiprus.

Apsikrėtimas

Pavasarį ant augalų likučių sudygsta teliosporos. Tai dvinarės rūdys, jų tarpinis šeimininkas yra šunobelė ar šaltekšnis.

Plitimas

Teliosporos sudaro dar vieną sporų rūšį – bazidės sporas, kurios užkrečia tarpinį šeimininką šunobelę. Nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio ant šunobelės lapų apatinės dalies formuojasi vadinamosios cecidijos. Jos yra gelsvai rausvos ąsotėlio formos sporų pagalvėlės, nuo kurių atsiskyrusios sporos pernešamos ant pagrindinio augalo šeimininko – avižų. Dėl užkrato nuo birželio vidurio ant lapų atsiranda oranžinių, apvalių ir ovalių rūdžių sporų pagalvėlių. Vegetacijos pabaigoje apie rūdžių sporas susidaro tamsios teliosporų pagalvėlės.

Ligos požymiai

Ant avižų lapų paviršiaus ir apačios matomos vasarinių sporų pagalvėlės su ryškiai oranžinėmis sporomis. Jos išsidėsčiusios atskirai arba susitelkia į didesnius, netolygius laukelius. Požymiai taip pat gali pasirodyti prie lapamakščių, žiedažvynių ir grūdų. Vėliau apie vasarinių sporų pagalvėles susidaro apvalios, tamsiai rudos ir juodos žieminių sporų pagalvėlės. Skirtingai nei vasarinių sporų sankaupų žieminių sporų pagalvėlės būna po epidermiu.

Panašios ligos

Panašiais požymiais pasižymi juodosios rūdys (Puccinia graminis f. sp. avenae).

Apsaugos priemonės

Atsparių veislių auginimas.
Tuščiųjų avižų ribojimas.
Vengti avižas auginti arti šunobelių.

Apsaugos priemonės

Jeigu vainikuotosios rūdys pastebimos iki žydėjimo, reikia naudoti fungicidus.