Varpų fuzariozė [Fusarium sp.]

Panašios ligos:

Stiebo pagrindo užkrėtimo požymiai panašūs kaip šaknų ligos (Pseudocercosporella herpotrichoides ir Rhizoctonia cerealis).

Apsaugos priemonės:

Tinkama sėjomaina.Kokybiškai beicuotos sėklos.Augalų likučių (javų ir kukurūzų) užarimas.

Augalų apsaugos priemonės:

Daigų užkratą galima sumažinti sėklas beicuojant. Kova su varpų užkratu yra sudėtinga. Pasirinkus tinkamą purškimo laiką, fungicidai gali sumažinti jo plitimą. Reikėtų purkšti žydint, kai tik prasideda užsikrėtimą skatinantys orai (temperatūra > 18 °C ir gausūs krituliai).

Žala

Varpų fuzariozė visame pasaulyje laikoma pavojingiausiu javų patogenu. Ji ne tik sumažina 1000 grūdų masę, sėklų daigumą ir grūdų skaičių varpoje, tačiau ir pablogina grūdų kokybę. Užkrėstuose grūduose atsiranda mikotoksinų (deoksinivalenolas (DON) ir zearalenonas), kurie yra pavojingi nuodai žmonėms ir naminiams gyvūnams. Dažniausiai užkrečia kviečius, avižas ir kvietrugius. Atsparesni varpų fuzariozei miežiai ir rugiai. Mikotoksinų grūduose ypač daugėja per drėgnus orus ar netinkamai grūdus laikant sandėliuose. Varpų fuzariozė išskiria ir kitus toksinus, tačiau jų poveikis nėra toks ryškiai neigiamas gyvūnų ir žmogaus sveikatai bei organizmo funkcijoms.

Apsikrėtimas

Fusarium rūšių grybeliai yra patogenai, užkrečiantys ne tik javus, bet ir kukurūzus, varpinius augalus. Pagrindinis užkrato šaltinis yra užkrėstos sėklos ir augalų likučiai dirvos paviršiuje. Fuzariozės sukėlėjas gali išlikti ir ant augalo šeimininko – įvairių vienskilčių piktžolių. Pagrindinis užkrato šaltinis yra tame pačiame lauke fuzarioze užkrėsti augalai.

Plitimas

Varpų fuzariozės vystymosi ciklas yra glaudžiai susijęs su daigų ir šaknų puvinio atsiradimu, nes tos pačios Fusarium spp. veislės skatina minėtus puvinius. Fuzariozės užkratas nuo sėklų toliau plinta ant augalų stiebų. Savo ruožtu sporos, išliekančios ant šiaudų likučių dirvožemyje, užkrečia augalą per šaknų sistemą. Varpiniai augalai yra jautriausi varpų užsikrėtimui Fusarium spp. žydėjimo metu, nes žiedadulkėse esama medžiagų, kuriomis grybiena minta. Palankiausios sąlygos grybienai vystytis – drėgnas ir šiltas oras (oro temperatūra > 20 °C). Grūdai gali užsikrėsti iki pat ankstyvosios kviečių vaškinės brandos stadijos. Pirminis užkratas per kelias savaites vystosi po negyvais lapais, kai drėgna ir vėsu. Šioje stadijoje ligos požymių beveik nematyti. Susiformavusios sporos toliau plinta su lietaus purslais.Askosporos iš subrendusių peritecių žydėjimo metu užkrečia lapus ir varpas, jas platina vėjas ir lietaus lašeliais. Jos žiemą ir pavasarį atsiranda vaisiakūniuose šiaudų likučiuose dirvos paviršiuje ir plinta su vėju net 30 m. Kviečių, turinčių trumpesnį stiebą, veislės labiau pažeidžiamos, nes liga turi įveikti trumpesnį kelią iki viršūnės. Kad užkrėstų varpą, varpų fuzariozei reikia > 20 °C oro temperatūros ir 24–40 val. drėgno oro. Kai temperatūra žemesnė nei 20 °C, lauke ženklaus varpų užsikrėtimo nepastebėta. Pagrindinis užkrato plitimo laikotarpis – žydėjimo metas, kai dulkinė yra atviri vartai į kiekvieną žiedą. Maistingos žiedadulkės skatina grybelio sporų dygimą. Nusilpusi kultūrinio augalo varpa gali lengviau užsikrėsti varpų fuzariozės grybiena. Pavasarį, kai susidaro sporuliacijai palankios sąlygos, ant kviečių lapų ir lapamakščių grybienos matyti latentinis vystymasis.

Ligos požymiai

Pasėliuose sudygus sėkloms matomos pažeistos vietos ir rudos, pailgos dėmės ant užkrėsto augalo daigo koleoptilės ir šaknų. Krūmijimosi pabaigoje ant lapamakščių pagrindo, vėliau ant stiebo pagrindo būna aiškių parudavimų. Šaknų užsikrėtimas varpų fuzarioze pasireiškia kaip difuziniai, tamsūs ir dažniausiai dryžuoti pažeidimai prie stiebo pagrindo ir žemesnių mazgų. Fusarium spp. užkrėsto augalo stiebo vidinėje dalyje susidaro grybelinis rožinio atspalvio rezginys. Užkratas turi įtakos augalo vystymuisi ir skatina priešlaikinį sunokimą. Jeigu užkrato laipsnis labai aukštas, javai išgula, ir augalai apmiršta. Dėl ankstyvo varpos užsikrėtimo Fusarium culmorum ir Fusarium graminearum varpos ir jose esantys grūdai apmiršta. Grybeliui patekus į pagrindinę varpos ašį nutrūksta visų aukščiau esančių grūdų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, tai javaklupė ar varpų fuzariozė. Užkrėstos vietos pabąla, ir, esant drėgnam orui, fuzariozė prie žvyniažiedžių formuoja sporų pagalvėles. Toliau lyjant iš dalies ligotas varpas užkrečia juodasis pelėsis. Užsikrėtimas šaknų ligomis, skirtingai nei fuzariozės užkratas, šaknų ligos sunaikina visą augalą.