Rinchosporiozė [Rhynchosporium secalis]

Žala

Miežiai
Vidutinio klimato regionuose stiebinių žolių rinchosporiozė ir miežių lapų tinkliškoji dryžligė yra vienos pavojingiausių miežių ligų. Liga ypač žalinga vėsiais ir drėgnais pavasariais. Požymiai matomi ant lapalakščių, stiebų ir varpų. Epideminio užkrato atveju galimi ženklūs ekonominiai nuostoliai. Derliaus nuostoliai gali siekti net iki 25 proc. ir daugiau, sumažėja produktyvių stiebų ir grūdų skaičius varpoje, sumažėja 1000 grūdų masė.

Rugiai ir Kvietrugiai
Apžiūrint augalo apatinius lapus, kvietrugių užsikrėtimą Rhynchosporium secalis galima aptikti kiekvieną pavasarį. Patogeno neigiama įtaka yra mažesnė nei miežių pasėliuose. Plitimas ant aukščiau esančių ir produktyvumo atžvilgiu reikšmingesnių lapų vyksta lėtai, nes rugiai sparčiai auga, pasėliai paprastai yra nelabai tankūs, ir augalų lapai po lietaus ir rasos greičiau nudžiūsta, todėl sporoms dygti nėra užtikrinamos palankios sąlygos.

Apsikrėtimas

Rhynchosporium secalis formuoja grybieną ant užkrėstų augalų likučių. Užkrėsti pabirų daigai yra pirmasis užkrato šaltinis. Liga gali plisti ir su sėklomis, tačiau praktikoje paprastai taip nebūna.

Plitimas

Sporos gali vystytis esant 2–27 °C. Palankiausios sąlygos, kai yra 15–18 °C. Kad įvyktų sporuliacija, oro drėgnumas turi būti daugiau kaip 95 proc. Užsikrčiama paprastai vėsesnėje temperatūroje (10–20 °C), lapams ilgai išliekant drėgniems, nelabai apšviestiems. Sporos plinta su lietaus purslais. Palankiomis sąlygomis, kai oro temperatūra 15–20 °C, didelis oro drėgnumas ir auginti pasirinkta šiai ligai neatspari veislė, pirmieji požymiai pasirodo 8 dieną po užsikrėtimo. Jeigu temperatūros žemesnės, latentinis laikas gali siekti 4 savaites.

Ligos požymiai

Miežiai
Liga užkrečia apatinius lapus ir su krituliais išplinta iki vėliavinio lapo ir varpų. Pirmieji ligos požymiai pasirodo kaip nešvarios žalios, vandeningos, pailgos, ovalios dėmės (panašiais požymiais taip pat pasižymi Microdochium nivale). Vėliau centrinės užkrėstos vietos tampa balsvai pilkos. Skirtingai nei rugiuose, miežiuose ligos paskutinėje stadijoje matomi tamsiai rudi, aštriais kraštais prie sveikų audinių. Nekrozė nevienodomis linijomis išplinta po visą lapalakštį. Ypač pavojingas yra lapamakštės užsikrėtimas, galintis nudžiovinti lapą.

Rugiai ir Kvietrugiai
Pirmieji ligos požymiai pasirodo kaip nešvarios žalios, vandeningos, pailgos, ovalios dėmės (panašiais požymiais taip pat pasižymi Microdochium nivale). Vėliau labiausiai užkrėstos vietos tampa balkšvai pilkos.Ovalios ar nevienodos formos dėmės paprastai be ribų, skiriančių nekrozę nuo sveikųjų audinių, yra šviesios. Panašūs požymiai Fusarium sukeltos lapų nekrozės – ir šiuo atveju nekrozė nėra aiškiai atribojama nuo šalia esančių audinių. Pastaraisiais metais rugiuose pasitaiko lapų nekrozės, kurių nesukelia patogenai, todėl nustatyti yra labai sudėtinga.

Panašios ligos

Miežiai
Tikslų ligos nustatymą dažnai apsunkina veislių reakcija į Rhynchosporium secalis. Mažesnės dėmės ant lapų panašios į miežių tinkliškosios dryžligės.

Apsaugos priemonės

Augalų sėjomainos laikymasis.
Augalų likučių aparimas.
Kokybiškai beicuota sėkla.
Rhynchosporium secalis atveju fungicidų naudojimas būtinas.