Paslaugos

Pavasarinis pelėsis [Microdochium nivale]

Apsikrėtimas

Ligos sukėlėjai išlieka dirvoje, augalų likučiuose grybienos ar skleročių forma, taip pat plinta su sėkla.

Plitimas

Patogeno plitimą skatina padidėjęs oro drėgnumas ir nuliui artimos temperatūros. Grybelis ypač gerai vystosi, jeigu rudenį augalai nusilpsta, nukenčia nuo drėgmės pertekliaus ar maistinių medžiagų trūkumo, jeigu neįšalusią dirvą užkloja daug sniego.

Apsaugos priemonės

Augalų vegetacijos metu pavasarinio pelėsio sunaikinti beveik neįmanoma, tačiau ligos plitimą stabdo:
Beicuota sėkla.
Optimali sėjos norma.
Optimalus sėjos laikas.
Subalansuotas tręšimas.

Augalų apsaugos priemonės

Daigų užsikrėtimo galima išvengti beicuojant sėklas. Lapų ir varpų užkratą gali sustabdyti fungicidai, kurių sudėtyje yra strobilurino grupės veikliųjų medžiagų.

Žala

Pavasarį, nutirpus sniegui, matomi pabalę suglebusių, sulipusių žiemkenčių plotai, apraizgyti balta, pilkšva arba rausva voratinkline grybiena. Dažnai pasireiškia židiniais, ypač ten kur ilgiausiai laikosi sniego danga. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės, senesni lapai pažeidžiami smarkiausiai. Šaknys ir apatinė stiebo dalis būna parudus, papilkėjus. Ligoti augalai lėčiau vystosi, blogai auga, smarkiai pažeisti žūva. Tas pats sukėlėjas vėlesniuose tarpsniuose pažeidžia šaknis, stiebo pamatą, apatinius tarpubamblius, varpas. Pavasarinio pelėsio sukėlėju užkrėsta sėkla gali nesudygti, o jei sudygsta – tokie daigai dažnai neperžiemoja.

Ligos požymiai

Pirmieji pavasarinio pelėsio pažeidimai pasirodo jau rudenį. Pavasarinio pelėsio užkrėstose vietose pasėliuose matomi spiralėmis susisukę daigai ir blogai išsivystę augalai su vandeninga, baltai rožinio atspalvio grybiena, tačiau liga geriausiai išryškėja pavasarį nutirpus sniegui. Ant užkrėstų augalų atsiranda rausvo atspalvio voratinklinių apnašų, kurios iš pradžių yra baltos, o vėliau pilkos.

Į viršų