Paslaugos

Juodoji dėmėtligė [Alternaria brassicae]

Augalai šeimininkai

Šia grybine liga užsikrečia visos antžeminės augalo dalys – lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Šiai ligai labai jautrūs rapsai ir kiti kryžmažiedžiai augalai. Abu patogenai dažnai aptinkami kartu, vis dėlto dažniausiai aptinkamas A. brassica.

Požymiai

Pirmieji požymiai yra smulkios juodos dėmelės (1–2 mm Ø). Alternariozė išplinta ant lapų – susidaro įvairaus dydžio ir spalvų dėmelės. Tamsesnės dėmės taip pat vystosi ant stiebų ir ankštarių, dėl to ankštaros paruduoja, subręsta anksčiau laiko ir jeigu užkrėtimas labai stiprus, gali atsidaryti ir išbyrėti.

Vystymosi ciklas

Juodosios dėmėtligės sukėlėjas paprastai išlieka sėklose ir augalų likučiuose. Paprastai rapsai užsikrečia rudenį, pavasarį plinta ant viršutinių lapų, stiebų ir ankštarų. Palankios užkrato sąlygos yra tada, kai lapai drėgni bent 6–8 val. ir temperatūra viršija 20 °C. Tada požymiai pasirodo jau po 4–5 dienų.

Reikšmingumas

Didesnių ar mažesnių nuostolių pasitaiko kiekvienais metais. Atskirais atvejais, jeigu nenaudojami fungicidai, nuostoliai gali siekti net 50 proc.

Apsaugos priemonės

Azolų grupės fungicidų naudojimas rudenį (daugiausia norint sustabdyti fomozę) sumažina ir juodosios dėmėtligės plitimą. Daugelis fungicidų, naudojami kovai su sklerotiniu (baltuoju) puviniu, taip pat veiksmingi ir prieš šią ligą.

Į viršų