Kviečių dryžligė [Pyrenophora tritici-repentis]

Žala

Pastaraisiais metais Latvijoje pastebimai išplito Drechslera tritici repentis kviečių pasėliuose. Reiškinį skatina prastas dirvos dirbimas, kviečių auginimas kaip monokultūra ir grybienos vystymuisi palankiomis sąlygomis. Užsikrėtus kviečiams, sumažėja 1000 grūdų masė, ir derliaus nuostoliai gali siekti 20–50 proc.Drechslera tritici-repentis užkrečia kviečius, taip pat kvietrugius ir rugius. Augalas šeimininkas gali būti ir varputis. Apkrėstuose lapuose audiniai nebegali pasisavinti maistinių medžiagų. Derliaus nuostoliai priklauso nuo veislių atsparumo šiai ligai ir kviečių vystymosi stadijos.

Apsikrėtimas

Pagrindinis užkrato šaltinis yra dirvoje likę užkrėsti kviečių šiaudų likučiai. Pavasarį dažniausiai plinta lytinėmis sporomis – askosporomis, kurios sklinda tik nedideliais atstumais. Žieminių javų užsikrėtimas kviečių dryžlige dažniausiai būna askosporomis, o vasariniuose javuose , galimas ir konidijomis. Esant palankioms oro salygoms liga gausiau gali išplisti anksti pavasarį. Vėjas konidijas perneša didesnius atstumus nei askosporas.

Plitimas

Sporos dygsta ir grybiena auga esant labai įvairiai temperatūrai – 5–35 °C. Konidijų sporoms susiformuoti ir išplisti tinkamiausia oro temperatūra – 21–23 °C. Grybienai plačiai paplisti reikia palankių oro sąlygų, įvairaus lygio drėgnumo ir 20 °C viršijanti oro temperatūra. Sporų nešėjų atsiradimą skatina stiprios liūtys. Sporos formuojasi taip pat drėgnomis ir šiltomis naktimis, tačiau vėjas jas gali išnešioti tik sausomis ir šiltomis dienomis. Užkratui išplisti pakanka, kad augalo lapai būtų drėgni 6–48 val. Jeigu oro temperatūra –20–25 °C, jų latentinis laikas siekia 3–4 dienas. Po 6–8 dienų įvyksta sporuliacija. Atsiranda didelė apsikrėtimo rizika, jeigu priešsėlis kviečiai, ir dirvos paviršiuje yra augalų likučių, arba jeigu auginama šiai ligai neatspari veislė. Augalo užsikrėtimo greičiui turi įtakos lapo amžius - senesni užsikrečia greičiau nei jauni.

Ligos požymiai

Drechslera tritici repentis pirmą kartą kviečiai užsikrečia įprastai, balandį–gegužę. Ant naujų augalų lapų, esančių arčiau dirvos, palaipsniui pasirodo apvalainų, šviesiai rudų dėmių. Antrinis kviečių užsikrėtimas pasireiškia būdingų tamsiai rudų taškelių susidarymu, juos gaubia chlorotinės audinių juostos. Užkrėstose lapų vietose pasirodo rudų, burbuolės formos dėmių nelygiais kraštais. Nekrozei stiprėjant, dėmės susilieja ir sudaro netvarkingai išsimėčiusius nekrozės laukelius. Kadangi, pažeistų vietų nepadidinus, sunku įvertinti ligos požymius, būtina apžvelgti atskirai išsidėsčiusius juodus sporų nešėjus, aptinkamus tik nekrozės zonose.

Panašios ligos

Ligos požymiai ant kviečių lapų panašūs į Septoria nodorum dėmes. Sausais metais atskirų veislių kviečiuose matyti dėl augimo sąlygų streso atsiradusios lapų dėmės, panašios į Drechslera tritici repentis. Jeigu užsikrečia ir lapamakštės, greičiausiai tai yra Septoria nodorumgrybiena. Tikslią diagnozę galima nustatyti ją padidinus bent 30 kartų. Kviečių dryžligės sporų nešėjai išsidėsto atskirai ant lapo paviršiaus, savo ruožtu Cladosporium sporų nešėjai – krūmine forma, jie plonesni ir mažesni, palyginti su dryžligės sporų nešėjais. Kviečių brandos stadijoje gali pasirodyti atskirai esančių Alternaria sporų nešėjų. Vis dėlto jie, palyginti su Drechslera tritici repentis, yra smulkesni ir mažesni bei pasižymi grandine išsirikiavusiomis sporomis su smailiais galais.

Apsaugos priemonės

Atsparesnių veislių auginimas.
Agrotechnikos priemonės, mažinančios užkrato medžiagos kiekį – augalų likučių sunaikinimas dirvoje.Sėjomaina.Organinių medžiagų padidinimas dirvožemyje.

Augalų apsaugos priemonės

Jeigu užsikrėtė lapai, Drechslera tritici repentis plitimą lauke sunku sustabdyti netgi tada, kai naudojami gydomieji fungicidai. Todėl jie turėtų būti tikslingai naudojami jau bamblėjimo pradžioje, kai tik pastebima tinkamos sąlygos plitimui.