Smulkiosios rūdys [Puccinia hordei]

Žala

Šiltais ir sausringais metais miežių smulkiosios rūdys aptinkamos visuose javų auginimo regionuose. Šia liga taip pat serga laukiniai varpiniai augalai – varputis, dirsė, pašiaušėlis. Ši liga Lietuvoje aptinkama dažnai, tačiau paprastai didelės žalos nepadaro. Esant stipriam užsikrėtimui sumažėja 1000 grūdų masė (iki 30 proc.) ir grūdų skaičius varpoje, pablogėja salyklo kokybė.

Apsikrėtimas

Smulkiosios rūdys yra tikrasis parazitas ir išgyvena ant gyvų augalų grybienos pavidalu. Nuėmus derlių ligos sukėlėjas persimeta ant sudygusių pabirų daigų ar sudygusių miežių. Liga užkrečia anksti pasėtus žieminius, pavasarį – vasarinius miežius. Grybelis gali pereiti visą vystymosi ciklą, pakeisdamas augalą šeimininką, tačiau toks išplitimas neturi epidemiologinės reikšmės.

Apsaugos priemonės

Augalų sėjomainos laikymasis.Augalų aparimas dirvoje.Kokybiškai beicuota sėkla.Optimalus sėjos terminas ir sėklų normos.

Augalų apsaugos priemonės

Jeigu vidutinė paros temperatūra viršija 15 °C, galima tikėtis spartaus patogeno išplitimo. Naudoti fungicidus.

Plitimas

Susiformavusios uredosporos plinta su vėju ir užkrečia miežių pasėlius. Patogenas yra atsparus žemoms temperatūroms, gali toliau augti esant 5 °C temperatūrai ir sukelti infekciją net šiltomis žiemomis. Palankiausios sąlygos sporoms sudygti ir plisti yra 15–20 °C temperatūra ir 100 proc. oro drėgnumas. Kad sporos vystytųsi želmenyse ir įvyktų užsikrėtimas, augalo lapai turi būti drėgni. Kartais netgi pakanka naktinės rasos. Smulkiosiomis rūdimis dažniausiai stipriai užkrečiama birželio pabaigoje. Epidemiją paspartina karšti orai, kai įsivyrauja > 30 °C. Geriausiomis oro sąlygomis latentinis laikas siekia 6–8 dienas. Didelis sporų skaičius ir santykiškai trumpas latentinis laikas lemia spartų ligos plitimą, vyraujant aukštai temperatūrai. Didesnė dalis miežių veislių smulkiosioms rūdims yra imlios nuo vidutiniškai iki labai.

Ligos požymiai

Kadangi grybelio sporos (uredosporų nešėjai) paprastai yra gerai matomos ir be mikroskopo, šią ligą galima aptikti palyginti tiksliai. Ant lapų viršutinės dalies ir lapamakščių, kai kada ir lapų apačioje per epidermį išsiskiria 0,5 mm dydžio šviesiai rudos pustulės. Mažos uredosporos yra sunkiai pastebimos, todėl ir ligos pavadinimas yra „smulkiosios rūdys“. Apžiūrint augalą smulkiųjų rūdžių pustulių galima rasti ant apatinių lapų „žaliųjų salų“, kurios jau pageltonavusios (žalia zona apie pustules pageltusiame lape). Tokių „salų“ atsiranda rūdžių grybeliui kaip privalomam parazitui bandant išsaugoti kaip galima ilgiau gyvą tą lapo dalį, kuria naudojamasi maistinėms medžiagos įsisavinti.