Avižų dryžligė [Pyrenophora avenae]

Žala

Liga paprastai aptinkama drėgnose ir vėsiose klimatinėse zonose, tačiau želmenų užsikrėtimas ir tuščios vietos pasėliuose paprastai lemia daugiau nuostolių nei vėlesnis lapų užsikrėtimas. Užsikrėtus lapams ženklesni ūkio nuostoliai tikėtini tik tada, jeigu infekcija paplitusi labai.

Apsikrėtimas

Augalai apsikrečia nuo sergančios sėklos. Žiedažvynių viduje ir grūdo lukšte atsiranda ypač gyvybinga grybiena. Užkrato požymių paprastai nematyti.

Plitimas

Dygstant grūdui taip pat auga grybiena (pirminė infekcija). Jeigu daigo vystymąsi stabdo žema dirvožemio temperatūra. Antrinė infekcija plinta nuo nekrozės paveiktų senesnių augalų lapo dalių, ant kurių atsiranda konidijų. Avižoms žydint konidijos per atvirus žiedažvynius gali užkrėsti grūdus.

Ligos požymiai

Užkrėstos sėklos dygsta lėčiau. Pirmieji ligos požymiai jau matomi ant daigo lapų. Vėliau ant naujų lapų pasirodžiusios nedidelės, ovalios ir pailgos, ryškios violetinės rausvos spalvos dėmės virsta raudonai rudomis ir sudaro šviesiai rudą ar pilkšvą centrą. Jei užkrato daug, lapas apmiršta prieš pasirodant pirmiesiems ligos požymiams. Taip pat gali užsikrėsti šluotelės ir grūdai. Priklausomai nuo užsikrėtimo meto ir stiprumo, dalis grūdų nesusiformuoja ar būna nekokybiški.

Panašios ligos

Avižų lapų dryžligės požymiai panašūs į avižų lapų septoriozės (Septoria avenae), tačiau dryžligė, skirtingai nei Septoria avenae, paprastai neapima lapamakštės ir stiebų.

Apsaugos priemonės

Sėklos beicavimas.
Optimalus sėjos laikas.
Tuščiųjų avižų naikinimas.