Luximo

STIPRŪS PRIEŠ PIKTŽOLES KARTU

Peliniai pašiaušėliai – auganti grėsmė
Peliniai pašiaušėliai – auganti grėsmė

Uždraudus naudoti svarbiausią dirvinio veikimo herbicidų veikliąją medžiagą flufenacetą, žemdirbiams bus gerokai sunkiau kontroliuoti vienaskiltes piktžoles, tarp jų ir pelinius pašiaušėlius.

Skaityti daugiau...
Veiksmų planas

Integruotos augalų apsaugos planas

Noras sumažinti probleminių piktžolių, tokių kaip pelinis pašiaušėlis, populiacijas ateityje, gali atrodyti neįgyvendinamas. Tačiau turint aiškų integruotos augalų apsaugos veiksmų planą ir LUXIMO® kaip pagalbininką, tai padaryti įmanoma.

Luximo ® veiklioji medžiaga yra registruotas BASF veikliosios medžiagos cinmetilino prekės ženklas.

ATSISIŲSTI

BASF - stiprūs prieš piktžoles kartu pirma serija

Veikliųjų medžiagų arsenalui mažėjant, vienaskilčių piktžolių kontrolė bus dar sudėtingesnė. Tad kokia išeitis?

Vienaskilčių piktžolių atpažinimas

  • Daigai: ūgliai susisukę, lapamakštė cilindriška, be plaukelių.
  • Ligulė: ilga, apvalaina, nelygiai dantyta.
  • Lapai: be plaukelių, šiurkštūs, siauri ir smailėjantys, besisukantys.
  • Suaugęs augalas: aukšta vienmetė piktžolė, auganti kupstais; 20 – 100 cm ūgio. Žiedynas gausiai šakotas, nuo ovalios iki pailgos formos. Vienažiedės varpos, smulkios ir lengvos sėklos, dažniausiai išbyra dar prieš subręstant javams.

SVARBA: plačiai paplitusi, ypač lengvose smėlio/priesmėlio dirvose. Javų atsėliavimas skatina piktžolės plitimą. 80% sėklų sudygsta rudenį, o likę 20% gali sudygti pavasarį. Vienas augalas subrandina iki 2.000 sėklų, kurios išlieka daigios iki 7 metų ir išdygsta iš 2,0-2,5 cm gylio.

  • Daigai: lapamakštė dažnai būna violetinės spalvos.
  • Lapai: plokšti, melsvai žalios spalvos, trumpi, be plaukelių.
  • Ligulė: vidutinio dydžio, buka ir smulkiai dantyta.
  • Suaugęs augalas: aukšta, stačiai auganti vienmetė žolė. Žiedynas tankus, varpa 3 -13 cm ilgio, siaura ir smailėjanti, turinti violetinio atspalvio.

SVARBA: piktžolė auga sunkiose dirvose, ypatingai blogai drenuotose laukuose, užmirkusiose vietose. Lengvesnėse dirvose tampa problema, kai yra drėgmės perteklius (lietingi metai). 80% sėklų sudygsta rudenį, o likusios 20 % gali sudygti pavasarį. Vienas augalas subrandina 800-1.500 sėklų.

  • Daigai: blizgūs, lapeliai smulkūs.
  • Auselės: mažos.
  • Liežuvėlis: bukas, trumpas.
  • Lapai: tamsiai žali, be plaukelių, susisukę.
  • Suaugęs augalas: aukšta, stipri, greitai auganti ir tankius kerus formuojanti vienmetė/dvimetė piktžolė; 30 – 90 cm aukščio. Varpos plokščios, o varputės išsidėsčiusios priešingose pusėse su akuotais.

SVARBA: didėjanti problema dirbamuose laukuose. Didžioji dalis svidrių, auginant gamybiniuose plotuose, komerciškai vėliau lieka laukuose, kaip agresyvi piktžolė, kuri pasižymi labai greitu augimu. Svidrės dygsta ne vienodai - tiek rudenį, tiek pavasarį (nuolatos).

  • Daigai: mažesni nei daugumos kitų vienaskilčių piktžolių toje pačioje vystymosi stadijoje; dažnai ryškiai žali su „V“ formos lapais.
  • Ligulė: neryškiai dantyta (mažiau nei pelinių pašiaušėlių ar dirvinių smilguolių), apvaliai smailėjanti.
  • Lapai: laivelio formos, šviesiai žali, be plaukelių, dažnai banguoti arba raukšlėti.
  • Suaugęs augalas: vienmetė arba trumpaamžė daugiametė žolė, įvairaus dydžio 5 – 30 cm, šviesiai žalia. Žiedynas šakotas ir išsiskleidęs, trikampio formos.

SVARBA: dažnai sutinkama visose žemėse, ypač rūgščiuose dirvožemiuose. Turi gebėjimą brandinti sėklas ištisus metus. Vienmetė miglė per metus vidutiniškai subrandina 300–500 sėklų. Silpnai konkuruoja su kitais augalais (piktžolės ir javai). Užmirkusiuose, blogai drenuotose vietose gali apsunkinti derliaus nuėmimą.

Konferencija „STIPRŪS PRIEŠ PIKTŽOLES KARTU“

Konferencijoje „STIPRŪS PRIEŠ PIKTŽOLES KARTU“ daugiau nei šimtai ūkininkų, agronomų ir ekspertų diskutavo apie tai, kaip keičiasi vienaskilčių piktžolių situacija laukuose ir kokių sprendimų reikia šiandien.

Peržiūrėkite konferencijos turinį ir sužinokite, kaip efektyviau valdyti vienskilčių piktžolių problemą.

Į viršų