Kiekvienas išsaugotas rapsų derliaus kilogramas šiemet yra labai vertingas

Šių metų rapsų pasėlių būklė skirtinga visoje Lietuvoje. Skirtingas sėjos laikas, skirtingos veislės ir jų vystymosi greitis rudenį, skirtinga agrotechnika formuoja nevienodus rapsų pasėlius, o kartu ir skirtingą derliaus potencialą. Pavasaris buvo permainingas, tačiau kritulių kiekis didžiojoje Lietuvos dalyje buvo pakankamas. Rapsų žydėjimas jau įsibėgėjo, o šis laikotarpis svarbus ne tik dėl tuo metu formuojamo derliaus potencialo, bet ir todėl, kad tai yra svarbiausias metas apsaugoti pasėlius nuo vienos žalingiausių ir didelius ekonominius nuostolius sukeliančių ligų – baltojo sklerotinio puvinio. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti net iki 2 t/ha.

Esant skirtingam rapsų derliaus potencialui, efektyvi ligų kontrolė yra ypač svarbi. Kurį produktą reikėtų pasirinkti pasėliams, turintiems didelį derliaus potencialą? O ką daryti, jei pasėlis yra silpnesnis ir baltojo sklerotinio puvinio rizika atrodo mažesnė? Kadangi apsauga nuo baltojo sklerotinio puvinio atliekama profilaktiškai, žydėjimo viduryje, jų rezultatai tampa matomi tik vėlesniais augimo tarpsniais, kai situacijos jau nebegalima pakeisti. Todėl fungicido pasirinkimas turi būti gerai apgalvotas ir pagrįstas.

Antroji gegužės mėnesio pusė didžiojoje Lietuvos dalyje yra lietinga, ir iškritusių kritulių pakanka ligų plitimui. Tanki rapsų augalų masė gerai uždengia dirvos paviršių, drėgmė garuoja lėčiau tad susidaro palankios sąlygos baltojo sklerotinio puvinio sporoms dygti bei plisti ant augalų.

Dar vienas veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra sėjomaina. Dažnas ūkininkas savo sėjomainoje augina ir ankštines kultūras, tokias kaip žirniai bei pupos. Šie augalai taip pat yra jautrūs baltajam sklerotiniui puviniui ir didina užkrato kiekį laukuose. Jei ūkininkas pasėjo rapsus į minimaliai įdirbtą dirvą, ant dirvos paviršiaus gali būti tikrai nemažai ligos užkrato, o tai yra dar vienas veiksnys, didinantis žieminių rapsų užsikrėtimo baltuoju sklerotiniu puviniu riziką.

Fungicidų parinkimas turi būti gerai apgalvotas ir pagrįstas, įvertinant veislės jautrumą baltajam sklerotiniam puviniui, galimą derliaus potencialą, sėjomainą ir kritulių kiekį. Jau daug metų BASF kuria labai efektyvius fungicidus rapsų apsaugai nuo ligų ir yra šios rinkos lyderė. Rekomenduojame naudoti fungicidus Revydas^® ar Revyona^®, pagamintus su naujausia veikliąja medžiaga Revysol®, kurie pasižymi ne tik apsauginiu, bet ir stipriu gydomuoju poveikiu. Rinkoje taip pat gerai žinomi produktai Pictor^® Active ir Efilor^®. Viena naujausių rekomendacijų – naudoti Revyona^® 1,5–2,0 l/ha (solo Revysol®) ir baltojo sklerotinio puvinio kontrolei arba Revyona^® 0,75 l/ha mišinyje su Efilor^® 0,75 l/ha. Tokiu būdu trys skirtingos veikliosios medžiagos sustiprina viena kitos poveikį prieš pagrindines rapsų ligas. Mažesnio potencialo rapsų pasėliuose galima naudoti mažesnes registruotas BASF fungicidų normas, o aukšto potencialo pasėliuose rekomenduojama rinktis normas, artimas pilnoms registruotoms normoms.

BASF savo produktų paletėje siūlo tikrai platų fungicidų pasirinkimą ir gausų rekomendacijų spektrą, padedantį nuspręsti, kokias normas parinkti ir kokius mišinius sudaryti. Kad būtų lengviau paruošti efektyvius sprendimus, būtinai kreipkitės į BASF agronomus, kurie padės parinkti efektyviausią sprendimą ligų kontrolei ir išsaugoti maksimalų rapsų derlių.